- germanai
- germãnai dkt.
.
.
germanai — germãnai sm. pl. (2) DŽ 1. viena indoeuropiečių grupė (vokiečiai, anglai, danai, švedai ir kt.). 2. senovės gentys, gyvenusios Centrinėje, Vakarų ir Pietvakarių Europoje … Dictionary of the Lithuanian Language
ROMA — I. ROMA Latii in Italia urbs, de cuius origine et conditore diversa legimus apud auctores. Receptissima opinio est, a Romulo et Remo fratribus conditam fuisse, unde et nomen acceperit, an. primô septimae Olympiadis, teste Dionysiô Halicarnasseô,… … Hofmann J. Lexicon universale
sudievinti — sudiẽvinti vksm. Tiek prū̃sai, tiek germãnai kri̇̀tusius di̇̀dvyrius ar mi̇̀rusius vadùs sudiẽvindavo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
aptvinti — 1 aptvìnti NdŽ; R, MŽ, MŽ213, N, LL307 1. intr. pakilti, padaugėti vandeniui: Ar upė aptvìno? Sch5. Maldenis labai aptvìnsta Trš. 2. intr. R361, MŽ484, Sut, Š, Rtr, DŽ1, KŽ, Tlž, Pgg apibėgti vandeniu, būti aplietam, apsemtam: Kūgiai … Dictionary of the Lithuanian Language
ciekas — 2 ×ciekas sm. (1), ciẽkas (2) DP421 žr. 1 ciekis: 1. Germanai išmušdavo ciekus arkliam ant šlaunių Jnšk. 2. Arklys raudas baltu cieku kakto[je] Krkl … Dictionary of the Lithuanian Language
kiaulažviegis — kiaulãžviegis sm. (1) 1. Ms kiaulių šėrimo metas vakare, kada nešertos kiaulės žviegia: Aptamsiais, par tą kiaulãžviegį, pats gerumas pasiplepėti Plt. Atejo pačiu kiaulãžviegiu Kl. 2. kiaulių pjovimo laikas: Kai tik išbėgo germanai, tai ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
kilnojimas — sm. (1) K 1. → kilnoti 1: Žymią vietą sporte užima sunkumų kilnojimas sp. | Rankų kilnojimas aukštyn rš. 2. kėlimas iš vienos vietos į kitą, vietos keitimas: [Kariuomenės] kilnojimas BŽ355. O tas nelabasis [mokytojų] kilnojimas – kilnoja ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
lytininkas — lytiniñkas (neol.) sm. (2) lingv. formantas: Prieš lytiniñką (formantą) ngh ir aisčiai, ir germanai paprastai stato balsį i arba ī K.Būg … Dictionary of the Lithuanian Language
progermaniai — sm. pl. (1) NdŽ senieji germanai … Dictionary of the Lithuanian Language
stvarstyti — stvarstyti, o, ė DŽ iter. stverti: 1. Š, KŽ, Rod Žuvys visai nebesisaugo žmonių: jos taip apdujusios, kad galima įbristi ir stvarstyti rankomis rš. Stvarsto, stvarsto [žuvys meškerę] ir nenutęsia Knv. Stvarsto i stvarsto vaikai mėsą (pasičiumpa… … Dictionary of the Lithuanian Language